Savaitgalį labai toks smagus ir juokingas bėgimas buvo. “Ateik ir įveik“ anksčiau vadinosi Baršausko bėgimu. Jis visad savaitė po Vilniaus maratono būna, tai gera proga kojas pramankštint. Smagus, nes be įsipareigojimų, neilgas ir linksmai studentiškai atmosferiškas. Po Ąžuolyna skersai išilgai visur, bet tik ne šaligatviais. Linksmas dėl tų pačių studentų. Jie ten ne visi tikri bėgikai, bet ambicijų ir adrenalino – nors kirvį kabink. Pirmam trečdaly judėjimas kaip rytiniam trafike: vos pabandai kažką lenkt, tas wroom pirmyn per kelias vietas! Paskui jį dar keli šoka nenorėdami ko įdomaus praleisti. A kur tu nulėksi, pradžioj beveik ištisai vienvietis takas… Tada hop į ant slidžių akmenų per tunelį. tada iškart pist stačiai, vos ne keturiom į šlaitą. Maždaug čia viskas ima aiškėt, o po antro tokio pakilimo visi wroom-wroom baigiasi, o seni bambekliai, užsidėję “ai čia aš tik pro šalį ėjau į pardę kefyro“ feisus, nubėga ramiai link finišo.
SKAIČIUKAI
Pagal greitį trečias mano maratonas iš trylikos. Pagal subjektyvų įveikimo sunkumą gal koks maždaug penktas. Sunku gale, bet jau kiek pripratęs prie to ilgesnėse varžybose, tai tas sunkumas panikos nebekelia, taip turi būti ir tiek.
Skaičiukai iš oficialaus laiko, bet iš savo zonos iš starto eita tik 18 sekundžių, tai galima ir nekreipt dėmesio.
Pirma pusikė – 1:36:39 – tik keturiom sekundėm lėčiau negu geriausias ir vienintelis šio sezono pusmaratonis.
Antra – 1:45:39 – plius lygiai devynios minutės, beveik du kilometrai, jei gerais laikais… Beveik amžinybė!
Tempas tarp atžymų:
10km – 4:36 min/km
20km – 4:34 min/km
pusė – 4:39 min/km
25km – 4:40 min/km
30km – 4:34 min/km
40km – 5:49 min/km
finišas – 5:13 min/km
Į 3:30 telpam drąsiai, net i Bostoną (3:25) kitų metų priimtų. Į New Yorką dar niekaip – 3:14
padugnini corsa 