VM18 100

Gan paprasta čia, rugpiūčio 5-tą, sekmadienį tik įbėgus į Kleboniškio mišką, sklendžiant taku žemyn, koją ne taip pastačiau ir  – trekšt… Iškart supratau, kad čiurna ir kad tai mažiausia mėnesiui, jei ne pusei metų. Anąsyk tai atsitiko beveik čia pat, tik jau grįžtant iš ilgabėgio. Tas jausmas, kai susižaloji, pamatai kad rimtai, bet skaudėt dar nepradėjo, ar kraujas neplūstelėjo.

Apmaudu, nes jau buvau atsigavęs nuo šimtinės ir įšokęs į tą formos piką kai galima skraidyt. Pasidraskyt Vilniaus maratone norėjosi…

Pertrauka bebėgo lygiai keturių savaičių gavosi, pakankama kad forma sutrupėtų visiškai, ypač kai iki starto lieka dvi savaitės.

Tai VM džiaugsmai buvo, kad įveikiau (čia mažiausias nes jau trečias šiemet), kad koja atlaikė ir kad antram rate, Gediminkėj pasitiko W.

Skaičiukai:

Palyginau iš Suunto duomenų splitus, įdomu buvo kuri – pirma ar antra pusė buvo greitesnė ir nustebau. Žiūrekim:
pirma pusė   7020 sek.
antra pusė   6975 sek.
Atrodytų antra pusė lyg kiek greitesnė, bet iki starto linijos buvo lygiai 45 sek. ėjimo, įsidėmėjau. Todėl iš pirmosios atajamam tas kiampenkias ir gaunam:
pirma pusė   7020-45=6975 sek.
antra pusė   6975 sek.
Lygu – lygu, mirk iš juoko. Labai skirtingos tos pusės buvo. Pirma su lėtinimais, dairymaisis, palaukimais, pariedėjimais nuo kalniukų, antra. ypač antra antros pusė su keliais pasivaikščiojimais maitinėlėse jau mūkelė tokia, kai tas, vidinis ima zyst: “uoj uoj kaip sunku! uoj koją reikia saugot! o! žiūrėk – tualetas, apsimetam kad reikia ir pasėdim?“

Planas buvo į keturias valandas tilpt, panašiai kaip patį pirmą sykį. Nutariau, kad šį syk tai jau tikrai pasinaudosiu peiseriais (pacer – bėgikas, kuris bėga nustatytu tempu, pas mus jis bėga su balionėliu ant kurio užrašytas planuojamas finišo laikas), pasirodė, kad tai nėr taip jau paprasta. Pirma, nesimato jų nifiga, vėjas tuos balionėlius nupučia, antra jei ir pamatysi niekaip pats bėgdamas ant jo šokinėjančio ir besisukinėjančio neįžlibinsi, kokie ten skaičiukai. Kitur mačiau jie bėga su tokiom vėliavom, kur viskas aišku jau iš spalvos ir kurios nesimakaluoja ties nosimi. Trečia, kad bent jau pirmoj pusėj, su jais bėga visas tabūnas, norinčių to tempo, todėl ten sunkiau ir manevruot, ir vandens pasiimt, ir ant kulnų mina.

 

Po starto anapus upės ties CUPu pavijau 3:45 peiserius, supratau kad per greit ir lėtinau laukdamas 3:30. Lėtint pirmoj pusėj sudėtinga, todėl anie mane pavijo tik ties operhauzu. Ė, vaikeli, visai čia joks ne gėris alkūnėm kapotis.. ir dar išsigandau, kad jei jau vėliau pasidarys sunku ir juos paleisiu, tai jau ir nepavysiu, žodžiu nuo parlamento patraukiau savo tempu – truputį greičiau ir laukt ramiai, kada pasidarys sunkiau. Pasidarė vėl ties parlamentu, 37-tam kilometre. Du paėjimai gavosi ties maitpunkčiais, bet ramia sąžine.

 

pvz

pvz

Apie renginį.

Sako ten direktoriai pasikeitė, trasa ir šiaip ypatingas turėjo būti – šimtmetinis. Kažko naujo nepasijuto, strigęs savo formate renginys. Tradicija aišku, bet jei palygini su artimiausiais kaimynais aišku, kad lyg ir yra ką pagerint.

Trasa, taip, atnaujinta lygesnė 47%, o ar kiamseptyniais geresnė? Taip lengvesnė, be jokių abejonių, tiesiog nepastebimai pakyli ir paskui tik lėk link finišo, gal taip ir geriau bet nuobodžiau.

Ai viskas į gera, pasimatom Neringos treile

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, varžybos ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.