Gan paprasta čia, rugpiūčio 5-tą, sekmadienį tik įbėgus į Kleboniškio mišką, sklendžiant taku žemyn, koją ne taip pastačiau ir – trekšt… Iškart supratau, kad čiurna ir kad tai mažiausia mėnesiui, jei ne pusei metų. Anąsyk tai atsitiko beveik čia pat, tik jau grįžtant iš ilgabėgio. Tas jausmas, kai susižaloji, pamatai kad rimtai, bet skaudėt dar nepradėjo, ar kraujas neplūstelėjo.
Apmaudu, nes jau buvau atsigavęs nuo šimtinės ir įšokęs į tą formos piką kai galima skraidyt. Pasidraskyt Vilniaus maratone norėjosi…
Pertrauka bebėgo lygiai keturių savaičių gavosi, pakankama kad forma sutrupėtų visiškai, ypač kai iki starto lieka dvi savaitės.
Tai VM džiaugsmai buvo, kad įveikiau (čia mažiausias nes jau trečias šiemet), kad koja atlaikė ir kad antram rate, Gediminkėj pasitiko W.
Skaičiukai:
Planas buvo į keturias valandas tilpt, panašiai kaip patį pirmą sykį. Nutariau, kad šį syk tai jau tikrai pasinaudosiu peiseriais (pacer – bėgikas, kuris bėga nustatytu tempu, pas mus jis bėga su balionėliu ant kurio užrašytas planuojamas finišo laikas), pasirodė, kad tai nėr taip jau paprasta. Pirma, nesimato jų nifiga, vėjas tuos balionėlius nupučia, antra jei ir pamatysi niekaip pats bėgdamas ant jo šokinėjančio ir besisukinėjančio neįžlibinsi, kokie ten skaičiukai. Kitur mačiau jie bėga su tokiom vėliavom, kur viskas aišku jau iš spalvos ir kurios nesimakaluoja ties nosimi. Trečia, kad bent jau pirmoj pusėj, su jais bėga visas tabūnas, norinčių to tempo, todėl ten sunkiau ir manevruot, ir vandens pasiimt, ir ant kulnų mina.
Po starto anapus upės ties CUPu pavijau 3:45 peiserius, supratau kad per greit ir lėtinau laukdamas 3:30. Lėtint pirmoj pusėj sudėtinga, todėl anie mane pavijo tik ties operhauzu. Ė, vaikeli, visai čia joks ne gėris alkūnėm kapotis.. ir dar išsigandau, kad jei jau vėliau pasidarys sunku ir juos paleisiu, tai jau ir nepavysiu, žodžiu nuo parlamento patraukiau savo tempu – truputį greičiau ir laukt ramiai, kada pasidarys sunkiau. Pasidarė vėl ties parlamentu, 37-tam kilometre. Du paėjimai gavosi ties maitpunkčiais, bet ramia sąžine.
pvz
Apie renginį.
Sako ten direktoriai pasikeitė, trasa ir šiaip ypatingas turėjo būti – šimtmetinis. Kažko naujo nepasijuto, strigęs savo formate renginys. Tradicija aišku, bet jei palygini su artimiausiais kaimynais aišku, kad lyg ir yra ką pagerint.
Trasa, taip, atnaujinta lygesnė 47%, o ar kiamseptyniais geresnė? Taip lengvesnė, be jokių abejonių, tiesiog nepastebimai pakyli ir paskui tik lėk link finišo, gal taip ir geriau bet nuobodžiau.
Ai viskas į gera, pasimatom Neringos treile
