Ką bėgam septynioliktais?

Geras bėgančio blogerio tonas reikalauja atsiskaityt už praėjusius metus ir raportuot ką bėgs kitais. O kaip kitaip šiais globaliais, visuotinės statistikos, reitingavimosi ir čalendžinimosi laikais?

Taigi čiumpam liniuotes ir matuojamės pimpiais kiek kas pailgėjom per šešioliktus. Nu ir nelabai ką… Nuo pat anų metų pradžios vaidenosi lėtėju, nors bėgau ir daugiau. Matyt persistengiau elementariai. Kulviečio obelisko – Jonavos bėgime atrodo šitaip drėskiau, o pernykštį rezultatą tik trim sekundėm pagerėjo. Dėl to rezultato troškimo ir  pagrindiniame – Vilniaus maratone susimoviau. Dabar lieka atviros sąskaitos su juo. Jau užsiregistravau ir į šiuometinį, taip pat į dar du: pavasarinį ir vasarinį. Į kokius vėliau papasakosiu, kad intrigos kiek atsirastų, o pirmajam jau ruošiuosi, jis atrodo ir bus pagrindinis, kai bėgsiu kiek leis jėgos. Pradžioj maniau, susitelkt į vasarinį, atsieit laiko daugiau, bet ir rizika dėl liepos karščių didelė. Bent jau pernai, maratono dieną buvo virš trisdešimt ir beveik be šėšėlių. Tai bus toks turistinis-pažintinis bėgimas, o Vilniškiam irgi specialiai nesiruošiu, nubėgsiu tiesiog pagal galimybes kaip įmanoma smagiau.

kojos jau karta plautos

Va, su planais atsiskaityta, dabar kas gero buvo pernai. Pirmiausia tai treilas Ciesyje. Atostogos ten… mmm… Po to, jei bėgikiškai, tai Klaipėdos vilties bėgimas, Jonavos penkiolika ir labai netikėtai puikus šv. Pranciškaus taurė bėgimas Kretingoje; visiems rekomenduoju, puiki proga rudenį pajudėt link Žemaitijos, jūros. Žinoma Vilemų tarptautinis Kauno rajono maratonas – pats jaukiausias ir originaliausias. Į Pabaisko – Ukmergės bėgimą grįžt norisi,  Asvejos treilas įsiminė, kai dėl išsižioję organizatoriai nukreipė į papildomą dešimties kilometrų ratą ir vietoj trim, gavosi kiam. Maratonas beveik, puiki patirtis…

Metų nesusipratimas – Alytaus pusmaratonis. Tikiu, kad tai pirmas blynas toks, vėliau bus geriau. Ir Rumšikių “Aplink Lietuvą“ handikapinis nuvylė. Kažkaip bent trys metai iš eilės su juo vis prasčiau ir prasčiau. Bėgt žinoma ten galima, trasa puiki, bet… O gal tiesiog lūkesčiai per dideli? Jūs ką manot?

Jiech, bėgikiškas gyvenimas… Šią savaitę kuo sąžiningiausiai nupyškinau kiekvieną R.K. rekomenduotą kilometrą. Tame tarpe x12 į Trijų mergelių tiltą ir x6 po 1km greit. Kojas maudžia, akys limpa, bet užtai tas įvykdytos pareigos jausmas… Mane veža, kai yra aiškus planas, programa. Tokia va dabar mano bėgikiška motyvacija; plepėjom mat šiandien su Kiborgu ta tema, jis dabar savosios ieško. Gal, sakau, tokia tiks?

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, bėgisofija, Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.