Priešmaratonis deliriumas patetinis

Įsbėgėja… Gal kažkada jo nesijaus, bet kol kas tas priešmaratoninis jaudulys kunkuliuoja pilna jėga. Gal kai bėgsiu tik taip sau, gal tada to nebejausiu, be ne šį kart. Gal tada kai nekelsiu sau bėgikiškų lūkesčių, gal tada kai imsiu jau aiškiai lėtėti? O gal taip ir bus kol bėgsiu?

Ką bėgam šiemet? Kas kitaip? Ogi tas įkyrus įspūdis, kad nepaisant padidinto pasiruošimo kilometražo, atrodo kad lėtėju. Pernai beveik kiekvienas bėgimas triuškino asmeninius rekordus, šiemet nebe… Pagal pernykštį progresą atrodė, kad trys valandos šiemet yra visai pasiekiamos, bet jau sezono pradžioj ėmė aiškėt kad ne. Tada ir optimalųjį tikslą pakoregavau: ne išlipt iš trijų, bet tilpt į NYC maratono kvalifikaciją 3:14:00 mano amžiaus grupei. Bus ką veikt.
Ką bėgam? Vis dar greitėjam, plakamės po plokščiakalnį, ar jau lėtėjam? Aš atrodo jau… O jūs?
Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgisofija, Pasiruošimas maratonui ir pažymėtas , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

3 komentarai

  1. Yoshio sakė:

    Apie bėgimą iš JAV:

    [audio src="http://www.joanitai.org/garsas/paskaitos/99i_TKJPpaskaita20160814.mp3" /]

  2. Gintaras sakė:

    Ačiū, P,
    gražiai viskas surašyta.
    Aš renkuos optimistinį vidurinį variantą.
    Galvoju kada pasiremontuoti ir dar pasiplakti truputį.
    Linkiu tau įvykdyti troškimus, dar parako turi nemenkai. Ir trejetukas dar pabraškės.
    Iki susitikimo prie Katedros.
    Laimingai.

Komentavimo galimybė išjungta.