Cēsis ECO Trail. 33km

Cesis

Žemesnėse girios paunksmėse takas, samanos, šakos imdavosi lietis į vieną tekantį srautą, kuriame spalvotai švietė tik grybų galvos. Kaip kokiam Yellow Submarine stiliaus multike. Milžiniškos ūmedės, aišku musmirės, lepšiai, tiesiai ant tako voveruškos… Paskui akys priprasdavo prie pavėsio ir vaizdas tapdavo realesnis. Kelias dienas lijo ir grybų buvo tikrai labai daug ir didelių, suprantama ir miškas įmirko kaip kempinė. Kai su W stumdami priešstartinį laiką plepėjom su bandanų pardavėju, jis perspėjo, kad nuo distancijos “nusiėmę“ 81km bėgikai pasakojo apie slidumą ir purvą, ir kad šiandien trailo batai su agresyviu gripu tiesiog būtini. Žvilgtelėjau žemyn į savo ryškia oranžine spalva šviečiančius, naujutėlaičius, lengvučius NB lenktyninis plentinukus ir nugurgiau seilę. Priešstartinis jaudulys ėmė keistis į lengvą paniką, bet čia puikiai nuramino W, užtikrintai pareiškusi, kad viskas bus gerai.

kojos jau karta plautos

Startas ir visa varžybų miestelio atmosfera rodė ir kitos detalės rodė, kad “braliukų“ bėgimo kultūra visgi visa galva aukštesnė už mūsiškę. Ir pati startinė minia, nors gana gausi ir vienu metu į skirtingas distancijas (2,5km, 8,1km, 17km ir 32km), pajudėjo protestantiškai tvarkingai.
Šių fantastiškų varžybų įpatumas yra tai, kad nors trasa yra visiškai miškinis-trailinis, bet startuojama ir finišuojama yra pačioje miestelio centrinėje aikštėje, todėl žiopliai ir palaikantieji gali stebėti finišuojančius jaukiai įsikuitę lauko kavinėje, vienoje rankoje laikydami pieno kokteilį (tokio skanaus negėriau nuo nežinia kada, ir bendrai, apie latvių desertus reikia atidaryt atskirą temą), kita espresso puodžiuką, trečia besikasinėdami nosį. Prie jų ilgai negaišdamas ir prisijungė šių eilučių autorius su W. Žinoma kiek įmanoma persirengęs, prarijęs bliūdą nemokamos grikių košės su spirgais ir mineraliniu vandeniu iš butelio kiek nusiprausęs dumblus. Kaifas!
3km žemyn iš miestelio ir jau mes jau rimtam miške ir kuo toliau tuo rimtesniam, gal kokiam 8-tam km prasidėjo toks apystatis juodu purvu pažliugęs takelis link upelio. Čia prisiminiau paslaugiojo pardavėjo perspėjimus: tikrai, pati pradžia, todėl, nors jėgų dar pilna, reikia pasisaugot ir bėgt atsargaaaaaa..!!! Ir dar tos šaknys… Nieko, viskas laimingai, nusileidau ant delnų ir mylimo dešinio kelio. Kadangi taip ir čiužėsi žemyn, pašokau praktiškai nepraradęs nė sekundės, tik kompresinė kojinė buvo pilna juodo riebaus purvo ir delnai… Niekaip nebūtų pavykę nei nusivalyt nei nukratyt, jei ne upelis.
Netrukus sekė, kaip paaiškėjo vėliau, neilga bet lengva ir greičiausia trasos dalis, o 15-tame km ties Ramatų uola laukė įdomioji. Čia Gaujos senvagės liekanos, taip truputį link pelkės… Single trackas išplatėjo, bėgikams beviltiškai bandant rasti sausenį kupstą kojai pastatyti. Į šį minų ieškojimo žaidimą isijungiam ir mes prisiviję… Pirmi metrai visai sėkmingi, bet toliau tik čmach-čmach.., ir mano ryškieji plentinukai akimirksniu pavirsta į dumblinukus. “Silent hunter“ – taip išdidžiai yra parašyta ant jų vidpadžio. Dabar jau juos galėtum pavadint nebent “Swamp monster“, o jau po to užsiropštus ant tos Ramatų uolos į sausą taką, su kiekvienu žingsniu jie čiuksėjo ir pirsnojo.
dar klinciu Erglu klintis 2 Erglu klintis
Netrukus laiptais pakilom į dar vakar su W išmyluotą ir išfotografuotą Ėrglių uolą, kur, pačiam trasos vidury įrengtas maitinimo punktas. Antroj pusėj buvo lengviau didelių įdomybių nepasitaikė, truputį žemyn, truputį aukštyn, nesėkmingai bandžiau pasiklyst, bet laimei savanoris kareivukas sulaikė. O va jau pabaigoj, jau pačiam mieste jau dėjau džiazų… Aišku jau nuovargio prisidėjo, pabaigos išsiblaškymo, dar ten visai sėkmingai kelis labiau pavargusius pralenkiau ne taip toli prieky pasimatė tokia ilgakojė “stirna būkinia“, kurią visai įmonoma atrodė pavyt, bet ėmė durt šoną. Kol nesusuko rimčiau, ėmiau susikaupt ir išsikvėpuot ir pražiopsojau posūkį kairėn… Staiga pamačiau, kad prieky nieko nėr, bet suklaidino kad trasos ženklinimas (žymėta buvo, nes čia bėgom pirmyn). Už nugaros irgi ničnieko iš bėgikų nebuvo, sumečiau, pernelyg toli nusirovęs, kad grįžčiau kažkur atgal, tuo labiau visiškai nenutuokiau kur turėčiau. Aišku buvo tik kad finišas jau visai čia pat ir pagal laikrodį trasa jau turėjo baigtis. Laimei Ciesį jau buvo išvaikščioję šiek tiek, todėl su viltimi rast bėgikų nurisnojau aukštyn link centro. iš kurios pusės ir kur tiksliai reikia finišuot nesusipratau ryte pažiūrėt, todėl aikštėn prisikasiau iš kitos pusės. Pašokinėjęs, kad pamatyčiau vartus kur finišuot, už plojančių  finišuojantiems prie aptvertos zonos žiūrovų nugarų, susiorientavau, ir apibėgęs mažytį kvartaliuką, nustebindamas paskutinį prieš finišo zigzagą savanorį, nutaisęs pokerfeisą ir oriai įrisnojau ir aš…
tiesiog Cesis 3
Dabar kompe specialiai sukaičiavau: gale susraitytas lygiai vienas nemokamas kilometras. Nors ką nemokamai..? bent kokias 3-4 vietas kainavo…
Tai šits žioplys ir buvo vientėlis minusiukas viso renginio ir kelionės. Trasos grožis nenusakomas, laimei turėjom tikrai daug laiko ten pasimalt, miestelis tiesiog nuostabus. Idėja su W čia praleisti savaitę atostogų pasiteisino kokiais 225proc.
Jei tik ką, bandysim kartot, nors kitąmet apsistosim Kuldigoj. Ją iš pirmo žvilgsnio įsimylėjom jau grįžinėdami. Kaip tik tokiu metu ten rengiamas galingas pusmaratonis.
Kuldiga
Na ir Liepojon gal kiek per daug lūkesčių sukabinom, šaunu viskas ten, tik gal ne taip, kaip iš jūros pusės, naktį prastirenus ant denio, bet…
 Liepaja 3 Liepaja
Žodžiu braliukai tikri šaunuoliai, turim puikius kaimynus. Reikės lankyt juos dažniau.

Pasimatom dabar už savaitės prie Asvejos! Ciao!

vidurmaziu Cesis

Tribrisius

ukis

tiesiog Cesis 1 ordino Cesis

 

kuosa

Zemaitija

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, Iš gamtos stebėjimų..., varžybos ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.