Bražuolė’16. Gal galit pasitraukt..?

“Tsiprašau, gal galit pasitraukt?“ Šitas buvo iš tų smūgių, kai pirma reaguoji, o paskui tik spėji pagalvot kažką… Kaip tas refleksas, kur plaktuku po kelio girnele… Na ne gal jei tai būt buvęs vyriškas balsas, gal ir kitaip reaguotųsi, bet čia taip moteriškai: ir mandagiai ir švelniai, bet kartu su toookiu paslėptu priekaištu, kad šastelėjau nuo tako į šalį taip greit, kad klausėja nespėjo nė klaustuko savo sakinio gale padėti. Pasirodo tai buvo mergina, kurią čia tik ką pralenkiau bandydamas surast tą savo tempą, nes bėgosi sunkiai. Po to pirmo nustėrimo, vėl bėgant paskui, viduj po truputį ėmė purslot puikybės viralas: “Pala, kaip tai pasitraukt? juk varžybos.., juk tik pati pradžia – antras, gal trečias kilometras.., juk ne lyderį ratu lenkiantį, ar aiškiai greitesnį praleist…“ Be to ir trasa toj vietoj nebuvo single track’as, na taip, pagrindinis takas geriausias, bet pataikius momentą ir maktelėjus koją į aukštėlesnes žoles tikrai galima apibėgt. O ką, gal tikrai, senuk, užteks čia tau pirsnoti savo smulkiais žingsneliukais mums prieš nosis?
Bet pakaks gailėt savęs, geriau pasitaikius šią taktiką  pačiam išbandyt… jei tik užteks eee… drąsos žinoma. Nors tikriausiai neužteks.
Netrukus visi šie aršieji lenktyninkai pasuko į trumpuosius trasos variantus ir tie “lenktyniavimai“ baigėsi, likom tik tie kurie ramiau bėgam. Pernai matyt šių įdomybių išvengiau, nes greičiau startavau, o šiemet va nesibėga. Va jau ir tas kaimelis su uždarytu “šlagbaumu“ ant kelio šeštam kilometre, o vis neįsibėga, sunku vis. Kaip musės bando priskrist mintys, kad varžybos nesvarbios, kad galima bus ir paeit, kad galima net ir dėnėefint… Dėmesys ima grybaut… ir akurat – grybai! Stabteliu ir paimu vieną, dar prieš suprasdamas ką darau; pamatau keliais šimtais metrų atsilikusį artimiausią varžovą (šiaip varžybose kategoriškai atgal stengiuosi nežiūrėt); bėgu toliau su tobulu mažu raudonviršiuku rankoj, kuo toliau, tuo kvailiau besijausdamas… Ką dabar..? virš 20 km rankoj su grybu, kaip su olimpiniu deglu bėgt? Visiški grybai!
Tas pagrybavimas visgi padėjo susikaupt visgi (grybą, nugalėjęs godumą numečiau, tiesa įsidėmėjęs vietą) , netrukus šuolis smėlėta pakriūte žemyn link upės ir užsiropštimasis atgal pavyko visai smagiai, prieky bėgančio varžovo nugara kiek priartėjo. Realiai, kad bandyt lenkti.
Ir toliau panašiai ėjosi, po truputį pavykdavo lenkti, lyg ir įsibėgo, bet kaip vėliau paaiškėjo ne taip spėriai kaip pernai. Nuo čia iki finišo taip prabėgau gal kokius aštuonis žmones, tiesa keli vyrukai kamavosi su mėšlungiu, o Viktorija tiesiog pagavo žioplį, ir nuklydo nuo žymėjimo. Net susinepatoginau truputį tuo pasinaudojęs.
Va paskutinis kilometras ir finišas visai smagūs, rodos dar toliau bėgt galima būt buvę, o pernai čia po tais aukštos įtampos laidais jau visai galavausi.
Bendrai Bražuolės bėgimas šiemet žiauriai smagus gavosi. Finiše pasitiko W su kuria kartu atvažiavom, smagu buvo pasimatyt ir pleptelt su šį sezoną kiek rečiau matomais kolegomis, ypač Gintu. Ypač gera idėja buvo sumerkt kojas į ledinį Bražuolės upelio vandenį… Po to dar apvažiavom ir išsigrožėjom beveik visas Neries regioninio parko įžymybes. Nuo pernai svajojau tai padaryt, tikrai verta – vietos nuostabios! Ir žinoma kad užsukau tą vietą kur “grybavau“ bėgdamas ir palikau nuskinto raudonviršio didesnįjį brolį. Juk mano senelis buvo tikras suvalkietis… Ir akurat – jis laukė. Raudonviršį omeny turiu:
dsc_08692.jpg.jpg
O čia recowery “želiukai“:
dsc_08702.jpg.jpg
Visiškai natūralių aviečių skonio, be pridėto cukrus, dažiklių ir konservantų. Galimi visokių vabaliukų pėdskai ir kakučiai. Bet natūralūs.
Pasimatysim turbūt Asvejoj, iki!
dsc_08712.jpg.jpg
Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, varžybos ir pažymėtas , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

7 komentarai

  1. lapebega sakė:

    Pasiilgau, Tamstyte Seniuk!

  2. padugnini sakė:

    Hau. Lape. Padarysim kada miško žvėrelių bėgimą kokį 😀

  3. Gintaras sakė:

    Sveiki,
    man taip pat buvo malonu pasimatyti, susipažinau su W ir truputį šiltai šnektelėjome.
    Kaip ir su daugelių kitų.
    Patiko ta aura, kuri sklandė virš pievelės. Ta betarpiška, šilta atmosfera.
    Kad gali visai nepažįstamam tarti žodį ir gausi atsakymą lyg iš namiškio.
    Atmosfera lyg Sapieginėj, kai bėgi su draugu petis petin, jam sunku ir tau sunku, jam lengviau ir tau lengviau.
    Gal dėl tos atmosferos aš stengiuosi truputį daugiau nuveikti, negu bučiau vienas. Ji labiau priverčia judėti, degti.
    Įdomu buvo sužinoti, kad bėgi pagrybaudamas ir pauogaudamas. Vienoj vietoj mačiau kaip porelė ant statoko šlaito visai šalia bėgimo tako rinko ir dėjo į burną skanias uogas. Buvo pavydu, bet nekilo mintis prisijungti. Dabar jau gali kilti.
    Patiko startas. Pažvelgiau nuo galo, lyg iš šalies. Kai visi truputį susijaudinę ir susikaupę laukia tas kelias sekundes prieš. Visų širdys plaka vienodu ritmu. Startas. Mes jau pradedame skirstytis, bet mūsų širdys ir toliau plaka tuo pačiu vienodu ritmu.
    Patiko ta senjorė, kuri kažkur trasos pradžioje skatino ir ragino mus visus bėgti. Ir mandagiai mus visus praleido. Tai tu buvai ne vienišas.
    Tai laimingai, iki susitikimų.

Komentavimo galimybė išjungta.