Bėgam už pingvinus. Kauno kalėdinis

Su sąlyga, kad pingvinai šiuo metu turi smagesnių užsiėmimų, nei lakstyt po gatves ir parkus (miškus ir kalnus irgi)  triko aptemptais užpakaliais, šį bėgimą paskyriau jiems. Gi kaip čia šitaip, po langais jiems vyksta, o jų pačių nėr. Tai, sakau, bent taip, neakivaizdžiai tegu dalyvauja. Kad neatitrūktų.

DSC_0371

Taip jau yra, kad Kulviečio obelisko – Jonavos bėgimas sezoną pradeda, o Kauno kalėdinis pabaigia. Ten pavasarį susirenka patys patys lietuviški bėgikai; sako, kad jei nori sužinot kur esi bėgikų sąraše, pasitikrink Jonavoj, bet ir čia, jau žiemą nevisai atpalaidavus bėgama.

Oras nekažką šiemet: šilta, bet vėjas klastingas ypač ten paupy. Matyt dėl didelio bėgančių kiekio pirmą sykį įsijungė Tengris su laiko čipais, o bendrai viskas tradiciškai buvo puikiai šiame bėgime išskyrus tai, kad organizatoriai šiemet prasisisižioplino užtvert mašinoms galą alėjos, kur būna startas. Abipus ir taip neplataus tako priparkuotos mašinos tikrai nepadėjo. Tiesą sakant apsimulkino čia labiau ne organizuotojai, o tie kurie žinodami kad trukdys, vistiek jas čia sukišo. Nu gi patys sau…

Apšilimui iš šventiniam išsijudinimui prasibėgom 2,3 km distanciją, paskui iš eilės galo pasipepėdami pradėjom ilgąją. Ai dar prieš tai su Aistera, kol kas stumdančia būsimą bėgiką vėžimėlyje, pasilabinom. Žmonių tikrai buvo nemažai, todėl pradžia buvo lėtoka, bet maždaug už kilometro jau praretėjom ir staiga prisiminiau, kad gi už pingvinus bėgam, o jie juk trasose tai veltui kojom nemala. Paklaus gi paskui: “o tu ką?“ Ką tada aš jiems..?

Tai ir paspaudžiau tada šiek tiek, maždaug taip 4:30-4:20 min/km. Daugiau nelabai ką ir išspausčiau, bet to užteko kad imtum, lenkti galiorką ir artėti link vidurio. Jau trečiam-ketvirtam kilometre lenkiamų sumažėjo, jėgos išilygino. Pabaigai dar nutariau aplenkt grupelę Šviesos karių (labai jau gundantis taikinys vijimuisi, tas jų raudonas plėmas ant nugaros) tada jau laikytis ramiau iki finišo pasidraskymų. Kur gi ne, aplenkt aplenkiau, bet vienas iš geltonmarškinių netrukus, ten jau už pėsčiųjų tilto, nesunkiai mane pavijo ir ėmė išlėto tolt priekyje. Dar bandžiau prisigretint, atsiet pabėgam greta, pasilaikom, patempiam viens kitą, bet jis buvo greitesnis.

Prasidėjo antras ratas, stengiausi tempo nemažint ir vėl atsirado tų kuriuos galima lenkt. Va ir vėl pėsčiųjų tiltas, vadinasi galima nebesitaupyt. Čia, kaip ir priklauso pagal scenarijų, vėjas nuo upės pakyla, ir taip bloškia drėgmės tiesiai į paradinį fasadą, kad net numeris plazdėt ima. Vis žiūriu kad žiogeliai atlaikytų… Maestro, muziką!

Takas lenda iš miško ir išsitiesia palei Nemuną. Dabar vėl, bet jau visai netoli prieky pamatau šviesos karį, bėgantį užuovėjoje, tokiam aukštam bėgikui už nugaros. Tauposi prieš finišą, nutariu, strateeegija..! Dabar, vadinasi galim teip ir finišuot, į galą tolydžio greitėdami, kas kiek išspaudžiam, arba… tuoj bus nedidelis pakilimas, ir ilga ilga, nelabai tiesi finišo tiesioji tiesiai prieš vėją. Galima būt rizikuot raut, tik bėda, kad lieka ne mažiau pusantro kilometro, kad tik neperdegtum per anksti. Spręst teikia nedelsiant ir nutariu raut dabar kiek pajėgsiu, paskui palei finišą jau laikytis kiek liks kvapo. Aplenks kas kietesnis, bet bus bent jau šauniai prasidrėksta.

Tai ir prasidrėskėm. Už pingvinus… už kalėdas… Su šventom!

DSC_0372

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, varžybos ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

2 komentarai

  1. Gintaras sakė:

    Laimingų šventų Kalėdų ir Naujųjų!
    Ypač pingvinams.
    Linkiu sveikatos, sveikų kojų ir svajonių išsipildymo.
    Bandau atsistatyti nuo to, kas prisikaupė nuo seniau.
    Laimingai visiems.

Komentavimo galimybė išjungta.