3-čia savaitė. Asveja pietums

3-ta savaitė (…)
atstatomasis su 11x100m pagreitėjimais   – 13km
aerobinis                                                         – 11km
aerobinis su 6x500m pagreitėjimais         – 10km
ilgabėgis                                                         – 24km
varžybos                                                         – 32,5km
išviso per 5 treniruotes                               – 90,5km
+Ažuolyne bendrafizinis                             – 1val.

Gal čia ir sutapimas, bet nuėjau į kelias klubo bendrafizines treniruotes ir kojos skaudenimas praėjo. Nors teisybė turbūt yra paprasta – vien tik bėgimas, be papildomų prasimankštinimų visokiausių – yra bėgimas į traumą.
DSC_0192
Šeštadienio ryte prieš trailą kojos buvo apysunkės, po savaitinio pakrutėjimo, bet užtat nerimą kėlęs skaudulys beveik pranykęs. VM15 perpektyva vėl kiek nušvito.
Prie ežero atlėkėm, kaip ir pernai, atlėkėm šeimyniškai su W ir Dž. Paaiškinau jiems, kad rūpintis reikės pradėt, tik jei nepasirodysiu po trijų valandų ir paleidau poilsiauti po apylinkes. Apšilimui padoriau išsijudėt taip ir nepavyko – ai apšilsim proceso metu – nutariau; o procesą tokį buvau numatęs: pradedam lėtai ir kiekvienam dešimtuke vis po truputį pagreitinam, kaip kad Pfizingeris su Duglasu rekomenduoja klasikiniam kietam ilgabėgiui. Plentiniam ilgabėgiui, 30-ties kilometrų trasa gal ir ne tikras treilas, bet ir ne plentas. Žodžiu planas, kaip visada nuėjo zuikiams šėko pjaut.
Pradėjau galiorkoj, bet kažkaip jau pačioj, pirmose įkalnėlėse  apsilenkėm kas ką ir išsibastėm kuriam laikui. Dabar aiškiai girdėjau, kažką už nugaros, o prieky atsiplėšę draugiškai skuodė trys fokusininkai. Raudoni jų marškinėliai puikus orientyras. Bandžiau artėt, kad  nepaleisčiau miškely iš akių, bet nepakako parako. Taip, gerokai sparčiau nei planavau, bet pakankamai komfortiškai, risnojom mišku pirmus beveik šešis km, o tada prasidėjo plento atkarpa. Saulėta ir be vėjo… Visokios mintys ėmė lyst galvon, vieną pasigavau ir ji padėjo viso bėgimo metu: ėmiau svajoti, kaip bus šalta Vilniaus maratone: pūs šiaurys, lis pramaišiui su šlabdriba, ant tako bus pilna tikrų balų su tikru vandeniu… Kiek galima – Kauno maratone palei +30C, Šiauliuse palei +30C, Pasvalio maratone irgi palei… Ką, negi ir vėl? Aplenkė kolega, kurį girdėjau už nugaros miške. Bandžiau nesileist, bet kur tau…
Pimąjame maitpunkty Dubingiuose fokusinkai stabtelėjo pasistiprint, todėl pavyko juos ir tą aplenkusį kolegą pasivyt, nes vandens dar turėjau, o valgyt buvo anksti. Be to dar už kelių km., posuky nuo plento miškan, bus kitas. Dar keli km saulėto asfalto…
Paskui prasidėjo miško keliukai, pavėsis ir atsigavau. Kilometrai tirpo netikėtai greit, paplepėjom su sulėtėjusiais kolegom, žiū vėl maitinėlė..,  truputis plento dulkių, posūkiai žolė,  čia kažkur linksmoji sodyba, kur pernai vaikai dalino obouolius. Akurat! Stovi paruoštas asotis su šaltu vandeniu ir dubuo apsiprausimui. Vaikai šnekina, džiagiasi, tėvai irgi juokiasi, prisimenam pernykščius obuolius – atsiprašo: šiemet nespėjo prinokt… Kokie malonūs žmonės, koks malonus netikėtumas… Dar už kilometro jau paskutinis punktas, jau tikras – šlovė kokakolai!
Lieka šmočiukas dulkėtos, žvyruotos tarkos, paskutinis posūkis miškan ir viskas… Pernai čia labai kankinausi, o dabar visai neblogai, net pagreitėt pavyko gale ir dar jėgų buvo likę, na bent jau taip atrodė. Sunku nebuvo. Dabar laukia ežeras…
Dar iš šiuometinio bėgimo:
– Gera idėja atskiri distancijų startai,
– Trasos žymėjmas galėtų būt geresnis, ir Marius tai pastebėjo.
-Visas kitas organizavimas – puikus, ypač savanoriai punktuose! Ačiū!
-Susimoviau su želiukais. Tiksliau su diržu. Buvau pasiėmęs tris želiukus – vienas “piniginėj“ ir po vieną abiejuose spec. kilpose diržo šonuose. Tikėjausi normaliau išbandyt maitinimąsi. Vieną iš “piniginės“ pusiau suvalgiau, pusiau išmozojau ant pirštų iki trečio maitpunkčio. Po jo išbėgus išgirdau lyg kažkas barkštelėjo po kojom – atsisukau želiukas – išslydo iš kilpos. Kelios sekundės abejonių, bet nestojau, neapsisukinėjau, juk čia pat iš paskos tik ką pralenkti kolegos, be to dar vienas atsarginis likęs. Čiupteliu ranka kitą kilpą ir – ops! tuščia… Jau seniai pabėriau kažkur. Kažką ne taip kišau matyt.
Iki maratono!
DSC_0154
Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Pasiruošimas Vilniaus maratonui 2015, Uncategorized, varžybos ir pažymėtas , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.