6-ta, 5-ta, 4-ta savaitės. Maratonas pusryčiams

6-ta savaitė (didinam, bet nedidėja…)
atstatomasis                                                   – 11km
ilgabėgis                                                         – 24km
išviso per 2 treniruotes                               – 35km
5-ta savaitė (nedidėja…)
atstatomieji                                                   – 16km
VO2 Max 4x1200m tempo                          – 16km
varžybos                                                          -42km
išviso per 4 treniruotes                               – 74km
4-ta savaitė (ir nedidės turbūt…)
atstatomsis su visokiom kalvelėm, pagreitėjimais Panemunėj   – 10km
atstatomsis su 10 kalvelių Klebonišky                                              – 18km
išviso per 2 treniruotes                               – 28km

Ai ne, neapsigaukim. Antraštė čia tik piarui, reklamai. Na dar Kiborgui paerzint, nes nebėga, sėdi gelažinis brolis, kojos traumą gydo ir ultra medalį blizgina… Čia jo įkvėptas ir susigundžiau sudalyvaut Pasvalio maratone. Maratoną bėgt kaip buvo sunku taip ir liko.

Iš viso po Medininkų ėmė bėgimą kažkas ir išjungė staiga. Nebeveža, nebevažiuoja… Dar ir  skausmelis, kuris kamavo užpraeitą sezoną, aukštai kojoj grįžo. Žodžiu kažkokia riba: VM15 programos ambicijas pakeičiau iš PB į prabėgt geriau nei pernai, arba tiesiog prabėgt, treniruočių programą atidėjau į ilgą stalčių.  Pakaks supermenaut.

DSC_0182


 

Į Pasvalį labai užsimaniau ypač likus paskutinėm dienom prieš renginį, kai tapo aišku kad bus vėl labai karšta. Vadinasi bus įdomu, vdinasi dalyvių bus mažiau, vadinasi bus ką prisimint paskui. Kadangi programos jau nebesilaikom, tai galima bėgti tai ką norim ir kaip norim. Galim va Pasvaly pasidaryt peraugusį, lėtą ilgabėgį t.y. vietoje kažkada numatytų 32-jų nusibodusiuose namuose, nubėgt 42 varžybose. O ką? Įdomiau gi.

Tikrai vertėjo. Puikūs tie mažieji bėgimai, be tų triukšmų, reklaminių skrajučių, selfiukų. Atsikeli ketvirtą (organiztoriai dėl karščio paankstino startą dviem valandom), važiuodamas pasigėri kylančia saule, sumaumoji kalis šaukštus košės ir likus gerai valandai esi vietoje. Registracijai ir starto vietai rasti prireikia trupučio intuicijos ir pasiklausinėjimų, nes nuorodų nėra, visi savi ir viską jau seniai žino, bet kai bėgikų tik dvidešimt keli, viskas išsisprendžia greit ir sklandžiai. Maknojam į startą, kiek atidėtą, nes “Jonava skambino kad vėluos byški“, visi truputį, truputį tauposi išskyrus V. Totilą. Tas apšilinėja laigydamas pirmyn-atgal it jaunutis kumeliukas. Senukus erzina…

Dešimt su puse ratų parke. Du staigūs apsisukimai, trys bliūdai su vandeniu kempinėms (jas taupom, nes daug neturim), užkandos stalas su geriamu vandeniu bananais, duona, druska ir cukrum!? (Totilas: “baikit, kokiе želiukai, kokie energetikai – va duona su druskyte“) ir stadiono takas su finišo tarpiniais vartais. Takas geras, nenuobodus, o geriausia – kad visą laik pavėsiukais, išskyrus kelis kelių šimtų metrų saulėtus ruoželius. Šitie paskutiniuose ratuose jau smogdavo kaip kūju… gerai, kad tiek nedaug jų tebuvo.

Planavau bėgt labai konservatyviai, laikydamasis “senų vilkų“, bet ėmė ir išdūrė… Startuojam, bandau saugiai ir patogiai įsitaisyt Sados Bukšnienės ir Gedimino Kinderio kompanijoje, bet kur tau… Tie dumia 4:50min/km tempu, plepa, skaldo juokelius (trasoje mat yra rodyklė į miesto kapines, kaip tik ten kur sukam ir mes…) Taip laikėmės gal kokius 6km, tada sulėtėja, o aš iš tos baimės atsilikt smeigiu tokiu tempu toliau ir laikau penkis ratus. Lieka dar penki, aišku darosi šilčiau nutariu sulėtėti ir tiesiog bėgt patogiai. Visai pakenčiama, naudojuosi kiekviena proga stabtelt, sudrėkint kempinę, atsigert pasipilt. Labai dėkoju, paslaugiosioms merginoms maitpunktyje, pribėga, paduoda tiesiai rankon paima, nusišypso… tikra atgaiva.

Va nuo devintam rate jau prasidėjo rimtas darbelis, čia maždaug nuo 34-to kilometro. Kapotynės su tingiuoju aš kaip reikiant…

Ir dar šio bėgimo epizodų: bendrai tas nedidelių ratų sukimas savo pliusų turi, nėr taip baisu, kaip atrodo;  Kęsto palaikymas ir puikus rezultatas; netikėtas Panelės Mokytojos ir jos šeimos netikėtas atvykimas bėgt trumpesnėse distancijose ir palaikymas; ir žinoma pakilus teisėjo balsas kiekvienam rate: “Du du penki – lieka 7 ratai, 6. 5 ir t.t.“

Įdomesnis momentas: priešpaskutiniam rate išbėgdamas iš stadiono ant tvoros pastebėjau artipilnį “Hermio“ butelį, kažkieno paliktą ant tvoras, gal stabtelt apsisukt ir atsigert, vis tiek niekas neaplenks, mes jau pakankami plačiai išsibarstę trasoj? Ai tiek to, nedaug liko, be to ne mano… Paskutinam rate, kai liko jau tikrai visai nedaug, jį prisiminiau jau visiškai ryžtingai nusiteikęs, bet… jo ant to tvoros stulpo nebebuvo… Ach tu, koks nemalonumas! Beeeet! Už keliasdešimt metrų žiū – stovi jis pavėsiuky šalia tako… Kaip būna tokiais fatališkais gyvenimo momentais prieš akis prabėgo keisčiausi variantai: nuo visiškai racionalių iki miražų dykumoj, paslasptingosios salos geradario ir tos paskos kur gėrė ir balutės ir ožiuku pavirto… Čiumpu, gurkšteliu – netikėtai gaivus ir šaltas, mat atsigėrimo punkte vanduo jau buvo gerokai saulėje įšilęs. Valio! Viskas ok, nenusinuodijau, lieka tik vienas nedidelis “bet“… Dabar niekaip negaliu atsirinkt, ar tikrai tas butelis ten buvo, ar tik pasivaideno, nes labai norėjau kad būtų… Kas žino, liudininkų gi nėra.., o gal yra?

Ir dar Totilas… Gal jau antrame ar trečiajame rate išsirovęs į lyderius, šitaip atsipalaidavęs ir linksmas, ir šitaip guviai suko savo ratus, kad viename prasilenkdamas su juo priešais, šliūkštelėjau likutį vandens iš stiklinės ant jo krūtinės. Kad dar labiau atgaivinti.., jam gi iki šlapiojo punkto dar kokie geri du km… Už nugaros pasigirdo dėkingas riaumojimas, nenugirdau tiesa, ar tai: “Oi ačiū ačiū!“, ar tai: “Pagausiu – užmušiu!“ O gal ir tas ir anas.

Ir dar vienas, jau visai rimtas momentas: karštyje bėgdami, kai pilsite kempine ar dar kaip ant savęs vandenį, vis dėlto darykite tai atidžiau – aš kažkiek persistengiau ir kiaurai permerkiau batus, ypač dešinįjį.  Šlapi daiktai ant kojos visokių siurprizų gali palikti. Man šį sykį liko vienas juodas bėgikiškas nagas…

 

Jei viskas susiklostys, pasimatom prie Asvejos!

Čiau!

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, Pasiruošimas Vilniaus maratonui 2015, varžybos ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

3 komentarai

  1. Kiborgas sakė:

    Atsigaunu jau aš 🙂 4 km be skausmų nubėgau neseniai. Kils vėl Kiborgo žvaigždė padangėn :))) Smagu buvo rast save paminėtą. Aš ir apie tamstą pagalvoju.
    O medalio, teisybės dėlei, tai po ultros jokio nedavė. Diplomiuką tokį popierinį tik 🙂

  2. Gintaras sakė:

    Malonu paskaityti.
    Ir maratonas šiaip, nežymiai, gavosi. Laikas neblogas. Forma, reiškia gera.
    Žiūriu – yra nemažai bendro. Ir noras šiaip sau, ir skausmeliai grįžta.
    Laimingai, susitiksim prie ežerėlio.

Komentavimo galimybė išjungta.