7-ta savaitė. Nekenčiu bėgimo

7-ta savaitė (didinam)
atstatomieji                                                   – 20km
aerobinis su 10x100m pagreitėjimais      – 13km
VO2 Max 6x800m tempo                           – 19km
ilgabėgis                                                         – 21km
varžybos                                                          -5km
išviso per 6 treniruotes                               – 78km

DSC_0135
Žiogai čirpia – vadinasi vasara persivertė į antrą pusę. VM15 programa irgi įsivažiuoja, reik didint ilgius, greičius, o aš staiga supratau kad nekenčiu bėgimo. Šiokių tokių įtarimų trumpam kildavo ir anksčiau, ypač kartais, kai reikėdavo visgi apsiaut sportbačius ir išeit laukan, arba kokiame trisdešimt pirmame bėgimo kilometre, bet šį sekmadienį tą suvokiau beveik iškart – kokiame 750-tame distancijos metre… ir tai nebuvo ytin malonus atradimas. Juk reikėjo plūktis dar beveik virš keturių kilometrų. 4050 metrus, jei būt preciziškai tiksliam.
Jei ne estafetė, tai yra etapo gale laukianti V., nežinia kaip būtų, bet dabar reikėjo raukytis iki galo. Žodžiu: bėgimo nekenčiu, o trumpų distancijų ypatingai. Ir daugiau nebebėgsiu. Šiandien tai tikrai, gal ir rytoj. Ir net poryt.., arba ne, va suglavojau dar baisiau: visutėlę savaitę! Kaip, baisu? Aha, taigi…
DSC_0148Gal per daug apžiojau, gal tiesiog savaitė sunki, o gal ir iš anksčiau prisikaupė; bet  penktadienio būsena – kai norisi tik valgyt ir miegot. Ir miegot būt geriausia užsikišus kokią bulvę už žando, kad neišalkt bemiegant. Šeštadienį ryte 10 km lengvo krosiuko apetito nesumažino, todėl kai atvažiavom į kaimą pas Gintą šašlykų jubiliejų ( jubiliejus, tiesa, buvo Ginto, o ne šašlykų) siaubiau užkandžių lėkštes iki pat tų šašlykų iškepimo, paskui ir juos…
Sugulę jau, kiaurą naktį visi: aš, šašlykai su ryžiais ir šalti užkandžiai pilve vartėmės ant gergždžiančio kaip jūrų vėplys pripučiamo čiužinio. Tarpais, kai nesivartėm, vaikėm uodą Vasiljų, prašvitus linksmąsias muses.
O paskui, ką? Paskui varžybos. Gerai dar, kad tik penki kilometrai. Bet vistiek jų nekenčiu. Sunkūs jie.
Ir nebėgsiu daugiau…
Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Pasiruošimas Vilniaus maratonui 2015, Uncategorized, varžybos ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

4 komentarai

  1. Edo sakė:

    5 km ir man nepatiko (ne varžybos nepatiko, o distancija). Daug laiko nebėgau tokiu tempu, tai vargina, tai demotyvuoja, tai užknisa 🙂
    Smagiau risnoti ilgesnius atstumus, kur taupai jėgas, planuoji etapus. O čia? Bėgi kaip įgeltas.

    • padugnini sakė:

      Aha, ilgos distancijos valdo 🙂 Nors reiktų mokėt ir jas bėgt. Turbūt 90proc. viso to sunkumo yra galvoje ir tiesiog mokėjime. Aš trumpame įsitempiu visas ir t.t.

  2. Kamilė sakė:

    Ale gi, mano vyriškiui buvo beveik tas pats.. po tų 5km irgi nebenorės sakė ilgam ilgam bėgti trumpos distancijos, o ir dar su nuotykiais ten jam bėgosi, tai išvis.. Čia turbūt visų maratonininkų bėda, ypač kai trumpa distancija išpuola pasiruošimo programoje…

Komentavimo galimybė išjungta.