10-ta savaitė. Tram per tram*

10-ta savaitė (gaivaliojimasis)
atstatomasis                                        – 26km
aerobinis su 100m pagreitėjimais  – 11km
varžybos                                              – 32,5km
išviso per 5 treniruotes                    – 69,5km
+Ąžuolyne – 1val.

Sėdim, dvėsuojam, laukiam dabar atvėsimo, lietaus, škvalo… ko nors. Ne.., dar ne.., kažkur aplink vaikšto, į Kauną – ne… Tvanku.** Tokiu oru Brubeko “Take five“ skamba šyteip.

O vakar buvo “tram per tram“, tai yra trisdešimt kilometrų per drisdešimt laipsnių šilumos. Tiesą sakant nežinau ar buvo tas 30°C, bet netoli to tai tikrai. Užtai kilometrų virš 30 buvo ir net virš organizorių žadėto 31. Kai Suuntas pyptelėjo trisdešimtą kilometrą, mintis viena vientėlė sudžiuvusi buvo: na pagaliau… Dar keli šimtai ilgų ilgų metrų, o finišo šurmulio nė kvapo… Negeri įtarimai ėmė smelktis ir akurat – stovi ant kelio vienišas vaikinukas, trasos savanoris ir rodo sukt nuo kelio gylyn taku į miško tankmes. Neišlaikiau, klausiu jo: “Kiek liko dar?“ Išgirstu tai, ko ir bijojau. “Kylometrs…“ – atsako vaikis su nuoširdžia atjauta akyse. Kyla ne mažiau nuoširdus troškimas įspirt jam kuo skaudžiau į kauliuką, bet susivaldau, pakeliu kaip įmanoma žvaliau nykštį, o vaikis, atsilygindamas jau man tolstant priduria šiaulietiškai santūriai: “Nepylns!“. Panašiu tonu beviltiškiems ligoniams mirties patale sakoma kad jie gerai atrodo.

DSC_0118

“Aplenk dviratį“ bėgimas savotiškas toks. Viskas tvarkoj čia tvarkoj, tik šiuo atveju, bėgikai buvo  priedas prie berods trečią dieną vykstančio dviratininkų renginio. Iš čia gal tas nežymus nesusipratimas su vandens punktais. Garsiakalbis žadėjo juos keturis, bet bėgdamas suskaičiavau tris. Nieko  tragiško, bet smagiau būtų jei žinotum iš anksto kur jo gali tikėtis. Dabar jie buvo išsimėtę malonios staigmenos principu. Antra vertus, kai padejavau kad semsim trasoj  smėlį į sportbačius, Remis burbtelėjo: “Žinai, geram bėgikui tai smarkiai nesutrukdys, o blogam ir taip nepadės niekas…“ Įdomumo pridėjo netikėtai pas trailininkus į svečius atvažiavę elitininkai – Rasa Drazdauskaitė ir Remigijus Kančys. Ai, sakė, vistiek būtų reikėję ilgabėgį sekmadienį daryt, tai su kompanija smagiau. Na ir padarė: nusinešė pirmąsias vietas.


Labai simptomatiška, kad niekas iš bėgikų nesiveržė į starto gardą. Dešimt minučių, penkios, dvi… mindžiukuojam sau palapinės pavėsiuky, nuvalkiotus juokelius kaip avelės susispietę mekenam. Susirikiavom galutinai, tik kai gerbiamas garsiakalbis ėmė skaičiuot paskutines sekundes.

O paskui pasirodė kad bėgt nėr jau taip baisiai karšta. Tikrai! Miškuose šėšėliukai, o išbėgus į laukus iš vis pasisekė: saulę užtraukė šiokie tokie debesiukai. Pirmoj dešimty kilometrų net euforija tokia, kaip visai pabaigoj pasirodė truputį apgaulinga, apėmė. Va, tipo koks karštis, o man visai nesunku..! Deja, kuo tolyn tuo sunkyn. Ir vandens ėmė trūkt ir maitinimo punkto nematyt. Pasirodo jį “paslėpė“ maždaug 21-mam kilometre. Ojei kaip laiku! Sustojau ir kol turškausi, aplenkė keli vaikinukai kuriuos buvau pavijęs su tokiais vargais anksčiau. Vanduo ir želiukas suveikė, dar po kokio kilometro atkutau ir tų pralenkusiujų iš akiračio nepaleidau iki paskutinio maitpunkčio 25-tam kilometre. Ten jaučiausi dar labai palygint žvalus, nestojau ir pasivijau kolegas.

Nežinau, gal ir reikėjo stabtelt, o gal ir nepadėję būt, bet artėjant trisdešimtukui prasidėjo ir įdomumai. Na, žinot tą vidinį dialogą… O čia dar pilnos paežerės išvertusių alaus pilvus šašlykautojų. Kvapai atitinkami…

Trisdešimtajame motyvacija pasiekė “ai man viskas dzin“ lygį ir įkalnėje aplenkė fokusinkas. Pasitaupęs galui, pakankamai žvalus – prisivijo, aplenkė, nutolo. Va šitaip reikia, šaunuolis, respect! Jo bendraklubė Nadiežda, iš vis – mus aplenkė dešimčia minučių. Žvėrė!

O čia tik laikykis, ėmiau už šaknų kliuvinėt, per plauką išsilaikiau nepapildęs zuikių iššūkio sąskaitos dar trim riebiais kailiukais. O dar desertinės įkalnės pačioj pabaigoj. Turi organizatoriai jumoro gyslelę! Į jas jau nebėgom, ėjom remdami rankomis kelius. Žęmyn, aukštyn, vėl vingiai,  trisdešimt vienas, trisdešimt du, už nugaros jau nežinau: ar vaidenasi žingsniai ir šnopavimas, ar tiktai kažkas artėja… Viskas, matosi finišo vartai, paežerės pieva, ryte buvusi tuščia, dabar tirštai nugulta nuleipusių saulėj pliažininkų iš miesto. Jiems net čeburėkai iš burnų krenta, matant spalvotus bėgikus, nuožmiais veidais, vienas po kito lendančius iš miško.


Gulinėjam, išsimaudę ežere, šėšėliukuose, geriam kokį nioliktą puoduką vandens, vaišinomės apelsinais pagamintais iš senų MTB dviračių padangų ir oranžinių popierėlių nuo karamelių su vitaminu C. Čilinam.., o Rasa pasirodo ir arbūzą iš Šiaulių atrideno.

Bendrai bėgimas labai patiko: trasa nuostabi, organizavimas geras, savanoriai šaunuoliai, medinis medalis super, ir orelis nieko… 4,5 vilko letenos iš 5 galimų.

Atskiras ačiū Neberiui už kompaniją ir logistiką. Rasai, Viktorijai, Remiui, Laurynui už gerą laiką kartu!

Dar įdomus pastebėjimas: šiame bėgime, jei būčiau registravęsis ne veteranų sąraše  elito, būčiau  dviem vietomis aukščiau. Tai kas tada elitas?

DSC_0073

*  -(pauglių slengas) trisdešimt trisdešimt

** -rašyta pirmadienį ryte, kai dar buvo karšta

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, Pasiruošimas maratonui, varžybos ir pažymėtas , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

10 komentarų

  1. Bronius sakė:

    “Kyla ne mažiau nuoširdus troškimas įspirt jam kuo skaudžiau į kauliuką“
    Bet tai dar daug jėgų buvo likę, jei tokie norai kilo 😀
    Turėtų elito (profesionalų) ir mėgėjų kategorijos būti atskiros. Nes jie atvažiuoja lengvai pasitreniruoti ir susirenka prizus, o mėgėjai varo iki nukritimo ir vis tiek nieko nelaimi. O organizatoriams pelną juk suneša būtent mėgėjai.

    • padugnini sakė:

      Hmm, o man atrodo kad visai faina kad profai sudalyvauja. Antraip kai kurie mėgėjams pernelyg nosys užsiraito.
      Šiaip nebijokit, bėkit atsipalaidavę, nesispardau aš. Esu romus kaip ėriukas, tik parašymuose kietuolį vaizduoju 😉

      • Bronius sakė:

        Tai tegu dalyvauja, varžyboms jie suteikia ir svorio, ir reklamos. Tačiau turėtų būti išskiriamos atskiros mėgėjų ir profesionalų kategorijos. Kaip, pvz., būna kategorijos pagal amžių. Užima mėgėjas kokią 5 vietą ir negauna nieko. O jei būtų atskira kategorija, kažką gautų :). Nes atbėgti pirmam tarp mėgėjų irgi didelis pasiekimas. Gatvės krepšinio varžybose, atrodo, taip skirstoma. Nes mėgėjui rungtis su profesionalu vienodomis sąlygomis, na… nėra nei intrigos, nei kažkokų šansų, o baigtis iš anksto aiški.

    • padugnini sakė:

      Yra yra teisybės tame. Ir pakankamai sudėtinga manau čia viskas. Tie mūsų profai nesivarto “taukuose“ tikrai. O ultrinėse distancijose išvis įdomu būtų. Iš kitos pusės, jei mėgėjas bėga tik dėl materialiai vertingo prizo, tai ne pypo jis ne mėgėjas.
      Žodžiu smagu kad tokios problemos pradeda kilt. Reiškia bėgimas masiškėja.

  2. Kaukas sakė:

    Ačiū Padugnini, kad lenkiančiam fikusui kojos nepakišai, bet palinkėjai varyt:)

  3. padugnini sakė:

    Tai į sveikatą, šauniai pralenkei! Beje nuo kurios vietos vijaisi? Nesigręžioju niekad, tai nežinau kas už nugaros vyksta.

    • Kaukas sakė:

      paskutiniam punkte mane valgantį apelsinus aplenkei, tai paskui 5km už tavęs bėgau, gerai pratempei:) kai prisivijom paliegusius, nusprendžiau po kojom jau nesipainioti. Tik savanorio “nepilns km“ toks dvigubas desertui gavosi

  4. Šaunuoliai! Tiesa, Elito ir mėgėjų atskirties problemą identifikavau duodamas interviu (gaila žurnalistė neišspausdino) ir priešingai, džiaugiuosi, kad daugėja atskirčių tarp amžiaus grupių (kas sudaro galimybę pasivaržyti “lygiam su lygiu“). Visa tai verta rimto analitinio straipsnio, pradedant nuo to, kokias išgyvenimo sąlygas valstybė sudaro elitiniams atletams (profesionalams, kurie iš sporto gyvena ir sportuoti eina kaip tu ar aš į darbą), ir baigiant pačio bėgiko vertybėmis ir nuostatomis, kuris būdamas profesionalas dalyvauja kaimo varžybose – kurių deklaruojamas tikslas yra skatinti mėgėjišką visuomenės judėjimą ir t.t.
    Čiau, Draugai!

    • padugnini sakė:

      Čiau čiau, Vaidai! Būtų labai įdomu tavo mintis paskaityt apie šitą problemą. Gal pabloginsi pas save? Reiktų įpūst polemiką šitoj temoj. Čia ir komercializavimasis šitos srities siejasi ir valstybės požiūris į sveikatinimą.
      Susimatysim, lengvų kojų! 🙂

Komentavimo galimybė išjungta.