Maratonas. Lūžau…

Na ir kas, kad lūžau. Bet užtai bent jau pabandžiau. Buvo verta.

Iš tokių rišlesnių minčių ir planų šmėstelėjusių antram rate:

“Apsimest kad lendu sysio į santakos krūmus ir kirst kampą.“ Atmesta…

“Blitzkrieginis planas užpult dviratinką ten viršuj prie Arkropolio, atimt baiką ir bent iki Aleksoto tilto davažiuot.“ Atmesta, nes nesugalvojau kur lavoną tokiam karšty dėt.

“Įspirt į kulkšnį Juodeškienei.“ Atmesta, nes ne viena pavėsy sėdėjo.

“Afqeh, eqfnqr tqet. Oėt qehr, `rjtqėt rht!“ Atmesta…

“Nū kaip nors, nū dar biski, nū da iki to šėšėlio.“ Priimta vykdymui…

Naujieji maratono marškinėliai.


 

 

Labai dabar trumpai, kai susigulės, reiks plačiau pamintyt, nes yra apie ką.

 

Du, žodžiu bėgimo planai buvo: optimistinis ir ne toks. Nutariau laikytis kiek pajėgsiu optimistinio, nors jei racionaliai – tą kuklesnį ir dar apdrožtą reikėjo imt. Kitaip tariant lūžimas, bėgant tokiu planu, tokiame ore, buvo užprogramuotas, gal tik atėjo žymiai anksčiau, nei viliausi. Na, bet tų “lūženų“ antram rate galima buvo iki soties prisižiūrėt.

Taip karštis Kauno maratono 2015 įsiminė.

Dar palaikymas namų bėgimo… Klubiečiai pasistengė. Ir jungtinė Pingvinų ir Petraičio komanda. Ir Esdėgie ne tokie aršūs šį kart buvo. Ačiū!

 

O visų geriausia emocija – kai finiše pasitiko Wilma. Nu, čia tokie reikaliukai, bet šeimyniniai tikrai supras koks tai gėris…

 

Didžiulis “respektas“ blogiečiams, kurius spėjau įžlibint trasoje: Vytui, kai antram rate prasilenkėm idealiai toj pačioj vietoj kaip ir pirmajame, supratau kad lūžau ne vienas. Zuijkiui, mačiau kaip šlubavai pabaigoj, esi stiprus! Lapei, aš apakęs. Mariui. Bėgikams eltė. Sorry, jei ko nepastebėjau, prakaitas akis lipino.

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, varžybos ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

12 komentarų

  1. Bėgiko dienoraštis sakė:

    šūktelėjau ir aš 😀 atsižvelgiant į visas aplinkybes gerai subėgai. Žodžio “lūžau“ nevartočiau, labiau tinka “prilėtinau“ arba “sulėtinau“, “numečiau tempą“, arba tiesiog “pasilikau rezervą“…

    • padugnini sakė:

      Na norėč gal taip sakyt, bet “lūžimas“ čia teisingiau mano galva. Čia lūžimas ne rezultate bet vidinėj būsenoj labiau. To rezervo tai liko, bet kaip jį panaudot – va kur klausimas 🙂

  2. Dainius sakė:

    Va, va, antrinu Vidui: nieko tu nelūžai. Tų, katrie tikrai nulūžo, yra ne viena dešimtis. Puikūs ir patyrę bėgikai apsiskaičiavo. Todėl KM15 terminas „nulūžti“ turi visai kitą reikšmę nei maratone prieš metus. Puikus rezultatas. Taip ir toliau. Ir kitą kartą pasitepk kuo nors, kad nefinišuotum raudonas. Nors tai gal dabar ir privalumas karštu oru: nereiks marškinėlių. Tik numerį nusipiešk 😀

    • padugnini sakė:

      Nu jo, Venskūną pralenkėm šį syk, hi5! Mačiau jį sėdint krantinėj, įdomu kas nutiko.

  3. Indre sakė:

    Pastoviai prisijuokiu skaitydama įrašus! Su finišu!

  4. Evaldas sakė:

    Sveikinu su geru rezultatu! Vis galvoju per kurias nors varzybas pasisveikint, bet negaliu pavyti. 🙂

  5. Rolandas sakė:

    Sakot karstis isimine? Begau pusmaratoni su aukletine, jos treniruociu tempu ~6.00/km, (planavom 5.45/km), glvoju pasidarysiu arba lengva atstatomaja treniruote arba paisdykausiu – truputi apsirges buvau, uzsidejau silta megztuka, nutariau negerti trasoje, paskutini karta is vakaro pavalgiau 18h- galvoju kad bent kiek sunkiau=idomiau bus del siu faktoriu. Reziume- pulsas prie tokio greicio +25, o 20 ajam pritemus samonei nebesupratau ar as cia pusmaratoni ar maratono paskutinius km begu. Gryzus paziurejau i temperatura kuno begimo metu ir pasiurpau. Dar neteko tokiame pusmaratonyje dalyvaut ir/ar tokiu pojuciu patirt. 🙂

    • padugnini sakė:

      Oho, takiose sąlygose ekspermentuoti…
      Užsirašiau 30km bėgt sekmadienį. Startas patį vidurdienį, karštis bus virš 30 gerokai. Kaip čia neprisijuokavus daba…

  6. Rolandas sakė:

    na, begikam patinka zaloti save( nors begioju jau 19metu visgi nemanau kad esu sportinis tobulejantis begikas, gal greiciau begiojantis ) ne issimtis ir as. tik stengiuos save zaloti sveikai, t.y gryztamai =< 55km/sav neturiu blogo bet kazka panasaus esu parases i feisbuka 🙂 ////////////////////////////////////

    Kartais, retomis akimirkomis (pavyzdziui kai leisgyvis sedziu masinoje ar guliu ant grindu smile emoticon susimastau kas yra gyvenimo dziaugsmas.
    Is esmes gyvenimo dziaugsmo pagrindas yra… skausmas. smile emoticon Kuo didesni skausma patiriame, tuo didesnis dziaugsmas veliau uzplusta.

    Siandien kaip niekad pasitaike progra save pradziuginti(praejo geri 9 menesiai nuo vilniaus maratono begimo su 38 temperatura) ir tuo paciu patreniruoti valia- taigi rytas-svoris 83.6kg, lauko temperatura 31.4C'.Jokio maisto.Jokio vandens. 4 valandos kepinacios saules papludymyje. Vis dar jokio vandens ir jokio maisto.

    Kai pajutau dehidratacija ir artejanti saules smugi, sedau i masina(borto kompiuteris rode 35.7C') ir uzdarytais langais nuvaziavau iki parko. Pojutis lyg katik jau prabegau koki 25km tempui. Na ka – 20km krosas- 12 azuolyno ratu. Tai buvo sunkiausi 20km mano gyvenime. Begi begi , rodos kojos nestu istikimai, o smegenys sistemingai bando isjungti dehidratuota ir be glikogeno kuna. Lyg butu koks jungtukas ON/OFF- is paskutiniu jegu mintyse laikai to jungtuko svirti kad smegenys nutaikiusios akimirka nepergudrautu tave ir neisjungtu..
    7 rate nebeliko seiliu nuryti, norisi sudrekinti gomuri – taciau ivyskta tik rijimo refleksas,ir dar toks skausmingas. Nebeprakaituoju taip stipriai kaip iprastai, bet kartu ateina ir karstis bet ir saltkretis. Keistas jausmas. 9 rate kilo mintis ar nelaimei atsitikus, is masinos rakto suspausto rankose zmones atpazins mano auto ir paskambins rastu ten telefonu artimiesiems. 11 rate minciu neliko, kaip ir aplinkinio vaizdo- nebera minciu, galvoji lyg apie kazka bet nesuvoki apie ka-savotiska tranzo busena. Vaizdas ir aplinkos garsai rodos toli toli.. ne cia.. 400metru. 300metru. 200metru. paskuitnis posukis iki paminklo. Rodos paskutiniai 200metru Niekada nesibaigs.. Laikas sustoja, lieka tik skausmas ir abejingumas viskam.. Pagaliau kertu pazymeta medi.

    Ajajai koks prastas laikas. Spaudziu sekundometro mygtuka. Bet laikas toliau eina. Vel bandau. Pagaliau suvokiu kad spaudziu ne ta mygtuka. VISKAS. Bandau suvokti kiek sekundziu praejo kol paspaudziau ir nesugebu. gal 3 gal 30. Na tai jau n Liko ~600metru iki masinos Dainu slenyje. Gera eiti. Gera buti gyvam. Apima euforija. Ilipu. Issitraukiu telefona, padarau foto prisiminimui. Vairuoti nesunku , bet sunku stebeti kelia, vos nepersirikiuoju ant kitos masinos. Idomu ar cia skaitytusi vairavimas apsvaigus ar ne? Bandau padrasinti save balsu kad liko nedaug. Namai. Kad tik neatsitrenkus i bordiura-nejauciu atstumo. I virtuve. Greit ant svarstykliu – svoris 77.2kg.

    VANDUO. Skauda ryti, bet vistiek geriu, geriu, geriu. Niekada negalvojau kad vanduo is krano gali buti TOKS aromatingas ir skanus. Skanesnis uz skaniausia gerima koki tik kada teko gerti. Truputi pykina bet nestipriai. Isijungiu vejeli ir atsiguliu ant vesiu grindu salia jo. Grindys tokios minkstos ir jaukios, joks Dormeo ne is tolo negali prilygti. Antra karta uzplusta euforija.

    Skirtingiems zmonems laime turbut skirtingi dalykai, bet nugaleti,perzengti save, ar savo (manomas) galimybiu ribas, tyrineti pojucius- vienas nuostabiausiu dalyku. Beje prisiminiau antradienio radio laida kurioje buvo aptarinejama kaip saugotis artejant karsciams- paskambinusi jauna skaitytoja skundesi Lietuvos vyriausybes ir darbdaviu politika- kad karstomis dienomis reikia dirbti nesutrumpinta darbo diena , dirba prekybos centre, kur naudojami kondicionieriai ir vanduo po ranka. Atrode labai nelaiminga ir nusivylusi gyvenimu. Noreciau praleisti diena su ja taip kaip si, ir parodyti koks gali buti grazus gyvenimas. smile emoticon — with Giltine Namine and Giltine laukine at Kauno Azuolyno Parkas & Dainu Slenis.

    • padugnini sakė:

      Na tu ir ekspermentatorius. Statai į pavojų save ir, atrodo, kitus 🙂 Ar tikrai to tau reikia? Ne nebent žinai ko sieki. Sėkmės tada 🙂

Komentavimo galimybė išjungta.