11-ta savaitė. Ilagabėgis

11-ta savaitė (laktato slenkstis / bendroji ištvermė)
atstatomasis                                                         – 7,5km
aerobinis su greičio 8x100m intervaliukais                – 11km
laktatinis, t.y. 8km normalus bėgimas ir 8km greitai   -16km
ilgabėgiai                                                              – 51,5km
išviso per 5 treniruotes                                           – 86km
+baseinas             -1val.
+salėj bendrafizinis – 2val.
Nežinau ar taip jau pavyko aną savaitę atsigaut, bet šią atpyškinau kuo tiksliausiai ir sąžiningiausiai. Na beveik: gal keliais kilometrais per daug, gal ten kur reikėjo greit – keliom sekundėm per lėtai, o ten kur ilsėtis prašė gal kiek paskubinau. Bet bendrai, pavariau kaip koks pirmūnas su didelėm dioptrijom. Veža man šitas programos laikymasis. Labiausiai gal dėt to, kad esu visiškai “neprograminis“ žmogus. Kasmėnesiniai mokesčiai man visada netikėtos išlaidos, vietoje žvalaus kėlimosi ryte, įprastu metu – nuožmios kautynės su žadintuvu. Daiktus į kelionę visada kraunuosi tik ryte prieš pat išvykimą, o ir kai mūsų su W kas nors paklausia kur važiuojame, dažnai susižvalgę atsakome- “o kam rūpi“…
Gal tai ir romantiška, bet ilgainiui užkni… ima vargint. Todėl toks gyvenimo gabaliukas, kur viskas kaip banke, pagal programą, pagal skaičiukus ir dėsnius, kur viskas numatyta; duoda tokio giluminio saugumo. Supratimą kad nesu koks atsilupęs “mianininkas“. O kaip visi… Aha…
DSC_0404
O bėgosi gerai, įdomu buvo bandyt palaikyt “laktatinį“, t.y. maždaug tokį kaip Jonavoj, tempą, bet nepavyko. Varžybose bėgasi kitaip. Truputį neramiai laukiau sekmadieninio ilgabėgio, seniai jau buvo toks tikras, už pusmaratonį ilgesnis. O ir penktadienį kažko ne to užvalgiau, tiksliau prarijau, nes apetitas po treniruočių šuniškas… Na, visokie ten, gerokai garsesni ir egzotiškesni, garsai nuo pilvo pusės… Gerai, kad sugalvojau bėgt į Kačerginę, kur pakeliui miškai, ir buvo nekoks oras – nebuvo žmonių… Žodžiu Endomondo trasos nužymėjime atsirado nedidelė kilpa į tankmę. Tik nesumanykit tiksliai ten pasukt, bent jau kurį laiką…
Po šito, vėl galima buvo grožėtis paukščių trikampiais danguj, kitais pavasariniai bla-bla, sveikintis su bičiuliais grįžtančiais iš varžybų. Dvidešimtam kilometre įsimečiau pusę želiuko, bet pilvas grėsmingai suurzgė, ir likusią pusę parsinešiau namo kišenėje.
Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, Pasiruošimas maratonui ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.