13-ta savaitė. Varžybos. Obeliksas ir Jonaviksas

13-ta savaitė (bendroji ištvermė)

atstatomasis – 23,5km
varžybos – 15km
ilgabėgis (tame tarpe maratono tempu) – 26,5(16,5)km
išviso per 5 treniruotes – 65km
+salėj bendrafizinis – 0,5val.
Kaži ar įmanoma varžybas bėgt visiškai kaip eilinę treniruotę. Labai jau lengva pamest ką planavai, arba kas nenumatyto įvykt. Čia kai sekmadienį buvo naktinis treilas, o pirmadienį vasario 16-tos bėgimas Ukmergėje, planavau pirmame ramiai išsijudėt, tuo labiau kad nieko tokio nebandęs, o kitą dieną pasitaškyt. Paskui sugalvojau bandyt atvirkščiai… Dar paskui – abu bėgimus ramiai, pasitaupant, o dar vėliau grįžau prie pirminio plano. Ir sėkmingai laikiausi jo iki starto, tiksliau iki antro rato pradžios, kai ant neslidžioje trasos dalyje truputį atitrūkau nuo kompanijos su normaliais prožektoriais, tamsoje ėmė ryškėt žvaigždės ir kojos pačios ėmė nešt. Ahoy į priekį kiek timpos leidžia…
Iš viso to blaškimosi gavosi taip, kad naktiniame gerai nesulaksčiau, nes paskutiniam rate ant ledo ir
šaknų prisigaudžiau tiek zuikių, kad labai džiaugiausi savo kojomis baigęs. o kitą rytą Ukmergėje irgi nesilėkė, nes letenėlės buvo pavargę nuo įtampos vakarykštėj slidumoj. Ir ką? Nuotaika užtai buvo puiki, ypač antrąją dieną. Kvailiojom… Ar turėčiau teisingai bėgt, racionaliai, taip – pokerio veidu..?
the star
Apie varžybas ir visa savaitė sukosi. Jonava gi. Kažkokia išskirtinė jinai, gal kad pirma ir pavasary? Remigijus rekomendavo visiems bėgsiantiems pasitaupyt, antradienį net nedarėme treniruotės salėje, tik lengvai parisnojom kas sau. Trečiadienį oras buvo puikus, nuvežiau pilną ekipažą klubiečių (Ritą, Eglė ir Augustiną su sesute). Net vėliau starto vietoje laukuose ant kalvos nebuvo taip tradiciškai šalta. Laikas iki pradžios lėkė labai greit ir sklandžiai. Važiuojant, tiesa uodegą timpčiojo mintis, kad kažką palikau ir tikrai – besirengdamas neradau telefono dėklo… Ir nutariau tuo apsidžiaugti, mažiau reiks galvą sukt, paleidžiant Endomondą ir stabdant, o ir nešt mažiau. Nors, aišku, labai įdomu tempus pažiūrinėt drįbsant ant sofos.
Kaip visada planavau tykiai pradėti, o už pirmo posūkio kažkur, apšilus ir pagavus tempą spustelt. Paskui lieka tik vyšnia ant torto – kalniukas, trumpa atkarpėlė pakeist veido spalvą iš violetinės į skaisčiai raudoną ir lapatai nuo kalniuko.
Taip ir gavosi. Gal tik kiek anksčiau spustelėjau ir vėliau, jau Jonavoje ėmė trūkt prarako (pernai buvau pasitaupęs ir čia lengvai spurtavau nežinodamas apie klastingąją ikalnę). Bėgosi. Tradiciškai ir galiorkos, bet užtai po truputį lenkiant kitus. Vieną tokią kompanija pavijau jau gerokai įpusėjus. Jei vadovavo vaikinukas iš Šviesos karių. Pralenkiau ir … taigi… ir nebeatsiroviau. Nors bandžiau ne kartą, ir kitus rodos lenkėm, bet už nugaros vis išgirsdavau ytin garsų geltonmarškinio kvėpavimą. Tai ėmė vis labiau erzint ir už miesto ribos smarkiai pristabdžiau praleisdamas jį priekin. Užuot tuo pasinaudojęs, bėgikas ėmė visaip kaip ragint neatsilikt, kad net susigėdau dėl savo nervingumo. Persimetėm dar keliais draugiškais kriuktelėjimais ir toliau jau bėgom kartu jau be jokių erzelių. Tai jis tai aš pavesdavom priešaky, paspausdavom, palaukdavom viens kito, kaip vėliau paaiškėjo visai neblogu tempu.
Pamoka, kurią reiktų įsikalt: jei kas nors erzina artimame tavo, tiesiog užšnekink jį, mulki, užuot pūtesis. Gi ten žmogus…
Su šviesos kariu išsiskyrėm prieš pat kalniuką, jis tikriausiai nusprendėm truptį atsipūst prieš “šturmą“ ir atsiliko. Norėjau po visko prieit padėkot ir pleptelt, bet kur ten finišo šurmuly susitiksi. Kalniukas jau nebesirodė toks baisus kaip pernai, nors kvapą ir kojas atėmė atsakančiai. Tiesa ir čia pavyko kelis pralenkt.
Dabar liko tik nuriedėt žemyn nenugriuvus.Ant šito paskutinio nusileidimo pieš finišo vartus mane vis suima baimė, kad kažkas čia pat už nugaros ir tuoj tiap-tiap aplenks. Ū-ū-ū! Kai jau sustojęs atsisuku nieko ten nebūna.
Žodžiu smagu buvo. Septyniom minutėm smagiau nei pernai.
Pasimatysim tikriausiai Sapiegynėj. Iki!
Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, Pasiruošimas maratonui ir pažymėtas , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. lapebega sakė:

    “Ahoy į priekį kiek timpos leidžia…“
    “…pakeist veido spalvą iš violetinės į skaisčiai raudoną…“
    “Persimetėm dar keliais draugiškais kriuktelėjimais…“ ir t.t. 🙂 Belekaip smagūs tamstos įrašai 🙂

Komentavimo galimybė išjungta.