14-ta savaitė. Dar apie meilę biski…

14-ta savaitė (bendroji ištvermė)

atstatomasis – 14km
kaip išėina (kojos medinės, nesibėga)  – 9km
aerobinis (greičiau nei atstatomasis) – 34km
išviso per 5 treniruotes – 57km
+baseinas – 1val.
+salėj bendrafizinis – 2val.
Jau ir planavau, kad po anos, sunkesnės savaitės šitą darysiu sąmoningai lengvesnę, bet tiesą sakant, ji lengvesnė būt gavosi be jokių pastangų. Baterijos nusėdo, kojos nesikilnojo… Nors antradienį ir nedariau jokių ten intensyvių intervalų, tik 16 km lengvesnį aerobinį su trumpais pagreitėjimais, bet ketvirtadienį net aerobinio tempo neišėjo laikytis. Tiesa, paskui salėj pas Remigijų pastrapaliojom iki saldumo beveik.
   Pasirodo sunku tą maratoną bėgt, kas galėjo pagalvot? Nieko, nedaug liko – tik 14 savaičių.

 

paminklas Spirgiui

paminklas Spirgiui

Čia Spirgis. Jį pažįsta kiekvienas bėgikas… Jis juos irgi. Iš toli…

Čia kaip tik vieta būtų pabambėt apie meilę bėgimui. Nes kur meilė, ten netrukus ir dūsavavimai, ir sunkumai…  Meistriškai ten Kiborgas narsto šią temą savo bloge. Nepasiginčysi. Gražiai ten tas priklausomybės mechanizmas aprašytas.
Man irgi stringa tas išsireiškimas “meilė bėgimui“. Nors ir pats taip neretai lepteliu… Ir viskas iš dėl definicijų, dėl žodyno skurdumo. Ant to, dar hipio sušniaukšto, “LOVE“ viskas pakabinta. Viską jie love: ir merginą, ir deimantinį dangų, ir savo senus sandalus. Rusai irgi – myli viską vienu žodžiu “ЛЮБОВЬ“ ir mamą su tiate, ir barščius. Na o mes delninukų tapšnotojai su žagrėmis kišenėse? Irgi ne kažką – vienas žodis viskam… Viską mes mylim.
Dar kokioj 7-8 klasėj lietuvių kalbos mokytoja kalte įkalė, kad mylėt galim tik žmogų. Nu dar Tėvynę. “Jei išgirsiu, kad kažkas myli savo šuniuką, ar pyragaičius eklerus,- pasakė, – iškart šaibą rašau!“ O jinai žodžiais nesimėtė. Šaibomis mėtėsi. Ir pastabom raudonu tušinuku per pusę puslapio.
Išeina, kad bėgimui meilės jaust negalima… Na nebent visai šaibų nebijom. Bet gi bijom… O tai ką tada mes jam jaučiam?
Senobės graikai išvis neturėjo tokio bendro žodžio “meilė“. Tai kas pas mus telpa į “meilę“, pas jus sunkiai tilpo net į keturias sąvokas: “eros“, “agape“, “filios“ ir “storge“ (jei tik kažko nepripainiojau). “Eros“ – tai aišku kas, ar ne? “Agape“ – tai kai darai kažkam gera teip sau, iš širdies, o ne už babkes. “Filios“ – tauri draugystė. “Storge“ – tėvų meilė vaikams.
Paskui atėjo senobės lotynai, davė senobės graikams į galvas ir nukopypeistino jų filosofines sąvokas. Tiesa pervadino savaip. Tada vietoj “agapės“ atsirado “karitas“, kuris mums jau žinomesnis. Ir t.t. Paskui atvarė, senobės barbarai ir taip davė į galvas visiems, kad net pakopypeistint laiko neturėjo. Kopijavo suzgribę gerokai vėliau, daugiau nei tūkstančio metų, kai į madą atėjo renesansas. Kažką matyt praleido, jei iš keturių vienas žodis teliko.
Na, čia tik mano pezalai, jei rimčiau, tai reiktų C.S. Liuiso “Keturias meiles“ skaityt.
Pala, o kas iš to bėgimui? Ogi nieko – nei karitas, nei storge, nei, tuo labiau erosas prie bėgimo nelimpa. Reiškia aš čia visas šias dulkėtas teologijas veltui iš lentynų traukiau? Manau, kad ne. Yra sąvoka. Šiais laikais taip suplakta su nudėvėta meile į vieną gniužulą, kad neatskirsi. Šitas žodis yra – “aistra“.
Prie aistros ir prisirišimai, ir priklausomybės, ir adrenalino, ir sekundžių ar sportbačių pado storio vaikymasis tinka. Ir trauka.
Reklama
Įrašas paskelbtas temoje bėgimai, bėgisofija ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. Dainius sakė:

    Labai gražu. Dar pagalvojau: jei jau „aistringai myliu (žmogų, tėvynę)“, tai „jaučiu aistrą bėgimui“ yra lygu „aistringai bėgioju“? Pabandykim akimirkai įsivaizduoti aistringą bėgiką… 🙂 Ir, jei vystant mintį toliau, tai žodis „meilė“ čia tikrai netinka: nes jei yra aistringas bėgikas (bėgantis su aistra), tai tas, kuris myli bėgimą, yra mylintis bėgikas? Tai jei jau jis myli tai, ką pats daro (bėga), tai gaunasi, kad besimylintis?

Komentavimo galimybė išjungta.