Kas dabar? III

Tebeneaišku.

Šiandien pirma diena, kai bandau eit kaire koja nebe ant pirštų. Ir šlubuojasi mažiau. Beveik nesutinę, beveik neskauda, tik matosi. Keistai taip: ta vieta kur eina achilas ir čiurnos raiščiai – filičitvai nusidažė. RAL 4005 arba 50,60,0,0 pagal CMYK’ą (čia tiems, kas prie dizaino).

Gal čia infekcija įsimetė į sausgyslę, ar į raumens kapsulę ar dar kur, gal jau buvo bėgimo kokia latentinė trauma ir ją, kaip pažeistą vietą užpuolė, o gal, kuo mažiausiai tikiu,  taip sutapo -trama vienu metu su infekcija, bet faktas, kad dabar turiu per kelį pilnai neišsitiesiančią ir pėdos viršun neužverčiančią koją. Labai tikiuosi sveikstančią.

 

Pasiilgau bėgimo. Žiauriai.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje traumos ir pažymėtas , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

4 komentarai

  1. paulius sakė:

    Aš tai pasiilgau vaikystės, kai visi pasižalojimai ir susitraumavimai per 2 savaites be pasekmių praeidavo 🙂 Bėgimo irgi. Sveik!

    • padugnini sakė:

      Nu, ir appsų bėgimui nereikėjo jokių. Bettačiau neprgyvenkim. Jei lakstom, vadinasi būsim sveiki, jei sveiki, vadinasi – ilgai gyvensim, jei ilgai gyvensim – vadinasi nukvaksim, t. y. suvaikėsim. O tai ko daugiau reik?

  2. Padugnini, pats laikas užpakalio raumenis augint. Vidurius stabilizuot. Nu o kada daugiau?
    Sveikimo!

  3. padugnini sakė:

    Visą žiemą manieže užpakalį auginau. Toks užaugo, kad net pačiam kartais baugu.
    Sveikstam 🙂

Komentavimo galimybė išjungta.